Posted by in Visuomeniniai pastatai | 0 comments

Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1503 m. suteikė Vilniaus miestui privilegiją pastatyti miesto gynybinę sieną. 1522 m. gynybinės sienos statyba buvo baigta. XVII a. pirmoje pusėje panaudojant gynybinę sieną ir Subačiaus vartus buvo pastatyta bastėja – gynybinis statinys, skirtas miesto gynybai artilerijos ugnimi. Manoma, kad bastėją suprojektavo karo inžinierius Frydrichas Gedkantas, 1648 m. sudaręs Vilniaus gynybinių įtvirtinimų ir miesto sienos planą. Vilniaus bastėją sudaro trys dalys: bokštas, įrengtas gynybinėje sienoje, požeminė patrankų patalpa, puslankiu juosianti natūralią kalvą ir požeminis tunelis – jungtis tarp bokšto ir patrankų patalpos. XVII a,viduryje ir XVIII a. pradžioje Vilnius labai nukentėjo karų su rusais ir švedais. Apgriauta bastėja neteko gynybinės funkcijos. XVIII a. pabaigoje apleistas ir nenaudojamas gynybinis statinys buvo užpiltas žemėmis ir šiukšlėmis. 1966 m. pradėti archeologiniai ir architektūriniai tyrimai, bastėjos restauravimo darbai. 1987 m. bastėjoje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija.

Subačiaus g - Gynybinės sienos bastėja Subačiaus g - Gynybinės sienos bastėja 2

Bokšto g - Bastėja

Informacinis stendas prie statinio:

Subačiaus g - Gynybinės sienos bastėja info

Šaltiniai

Tekstai:

1. Informacinė lenta prie statinio

Nuotraukos:

1. Miestai.net

2. KeiciasiMiestai.lt

3. Skynet nuotraukų albumas

Žemėlapis

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *