Posted by in Visuomeniniai pastatai, XX amžius | 0 comments

Buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje įkurtas Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksas, kurio pagrindiniai akcentai: dvaro pastatai ir koplyčia-kolumbariumas, kur palaidotos 1944–1947 m. NKGB-MGB represijų aukos. Memorialas užima 4,9 ha ploto teritoriją, į kurią įeina buvusio Tuskulėnų dvaro centriniai rūmai ir oficina, dvaro parkas ir jo prieigos, kuriose yra išlikusi Šv. Teresės koplytėlė ir Baltasis dvarelis (Francišeko Valickio vila).

Žirmūnų g - Tuskulėnų dvaras 2 Žirmūnų g - Tuskulėnų dvaras

Teritorijoje, kurioje šiuo metu įkurtas Tuskulėnų rimties parkas, XVI a. viduryje Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas įkūrė pagalbinį ūkį, iš kurio į Vilniaus pilis buvo tiekiamos daržovės ir mėsa.
Dvarui, kuris tuo metu vadinosi Derevnictva (nuo slaviško žodžio derevnictva – girininkija), priklausė didelė teritorija tarp kelio į Verkius ir Neries. Miškingoje žemėje driekėsi medžioklės plotai. Manoma, jog pirmajame dvaro statybos etape buvo pastatyti mediniai pastatai, nors neatmetama galimybė, jog galėjo būti ir mūrinių.

Žirmūnų g - Tuskulėnų dvaras 3 Žirmūnų g - Tuskulėnų dvaras 4

Iki mūsų dienų išlikusius Tuskulėnų dvaro rūmus XIX a. pradžioje pastatė Vilniaus generalinis gubernatorius Nikolajus Rimskis-Korsakovas. Juos ir oficiną projektavo žymus to meto architektas, vėlyvojo klasicizmo meistras Karolis Podčašinskis. Išlikusios nuotraukos, istorinė medžiaga ir architektūriniai tyrimai patvirtino prielaidas, kad rūmų fasadai ir jų planinė struktūra išliko mažai pakitusi iki mūsų dienų.

Žirmūnų g - Tuskulėnų dvaras 5 Žirmūnų g - Tuskulėnų dvaras 6

Iš tyrimų medžiagos matyti, kad XIX a. pabaigoje būta rūmų rekonstrukcijos, kurios metu buvo dalinai pakeistos langų angos, pagrindinio įėjimo vieta, šiaurinio ir pietinio mezonino architektūra. XX a. pradžioje nuo rytinio fasado frontono dingo antikinės skulptūros ir augalinių motyvų lipdyba.

Žirmūnų g - Tuskulėnų dvaras, koplytėlė

Restauruoti rūmai – tai vėlyvojo klasicizmo laikotarpio užmiesčio rezidencijos pavyzdys. Jų rytinį frontoną puošia Antikos mitologinių personažų – Dianos, Junonos ir Veneros skulptūros ir frontono timpano augalinis ornamentas – klasicistiniam ansambliui būtinas elementas. Skulptūros ir lipdiniai neišlikę, todėl, juos atkuriant, vadovautasi ikonografiniais šaltiniais – graviūra iš I. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“ ir J. Czechovičiaus 1873m. Tuskulėnų nuotrauka.

Šaltiniai

Tekstai:

1. Delfi

2. Apie Lietuvos Dvarus

Nuotraukos:

1. Lietuvos Rytas

2. KeiciasiMiestai.lt

3. Vilniaus miesto savivaldybė

Žemėlapis

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *